XIX a. pradžioje buvo suformuota stambi Aukštosios Fredos dvaro sodyba Pakaunėje. Istorikų nuomone, Fredos pavadinimas yra kilęs iš vokiškai vadintos laisvos miesto žemės. Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.
Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis. Dviaukštis pastatas stovi sodybos centre tarp tvenkinių, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus.
Pagrindinis fasadas čia atgręžtas į pietus dėl to, kad portiko antrame aukšte buvo įrengtas poilsiui skirtas balkonėlis. Jame, kaip savo atsiminimuose pasakoja Godlevskį menantys žmonės, grodavo bajoro išlaikomas orkestras. Iš balkono šeimininkas ir svečiai galėjo grožėtis prieš akis plytinčiu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija.
Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs vandens telkiniai, sudarantys G ir J raides. Tai – įdomus ir bene vienintelis pavyzdys Lietuvoje, kai vandens telkiniai žymi fundatoriaus inicialus – pirmąsias jo vardo ir pavardės raides.
Iki šių dienų išlikęs tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai. Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų. Lelijos žiedas buvo pagrindinis Godlevskių herbo akcentas.